Rugpjūčio poezija, arba šis ruduo yra ankstyvas

Aš pakilsiu aukštyn virš debesų.

Tavo surūgęs veidas atspindi mano baimes.

Ką tu padarei, bandau suprasti bejėgiškumą.

Tu neatsakai, tik mąsliai žvelgi.

 

Mečiau tris akmenis į vandenį, o pataikiau tik tą vienintelį kartą.

Nesu svarbi sportininkė...

Nei esu kerinti humanistė.

Nekovoju už gyvūnų ir vaikų teises.

Padaužau iš įtūžio indus, ir manausi esanti užsienietė.

Kas aš esu, jau nebe žinau.

 

Slapčia trokštu būti priežastimi.

Tuo byrančiu smėliu tarp pirštų prie jūros.

Žiogų svirpimu ankstyvą pavasarį.

Vėjo siūbuojamomis alyvos šakomis.

Tik duokit kvėpuoti patežusioms mintims

Ir pailsinti akis dar truputį…

 

Leiskite atsikvėpti ir pajusti prasmingumą.

Aš esu džiaugsmo išnara.

Laisvės kovos tampa izoliacine juosta,

Limpančia ant mėšlu apteptos sienos.

Žiūriu į tamsias akis, kurios nemato nieko,

Prašau, kad kažkas aukščiau nušviestų tau kelią.


Mes čia, mes čia...

Tyliai čiulba paukščiai ant senos obels.

Ar tu matai, kaip tyliai krenta rudenėjantys lapai?

Tylus vėjo susuktas lapų šokis pažadins tave iš sapnų.

Aš tikiu...


Šiandien Ieva yra tiesiog rudenėjanti Ieva.


So I'll wait, wait a little longer

Yeah, I'll wait with the bruises and scars....




Comments