Kaip sugebėti perkrauti smegenų archyvus ir pradėti žiūrėti į viską be jokių pasalūniškų minčių? Kartais užtenka pajusti ryto rasos lašelius ant pėdų basomis vaikštant po rytinę pievą ir pajusti šiltą sumišimą širdyje.
Kodėl ramų pasėdėjimą ant pievos su lengvais vėjo brūkštelėjimais pakeičiame į naršymus internetinėse parduotuvėse ar užsidarymus pinigų reikalaujančiose verslų oazėse? Taip lengvai pamiršome, kad pajustume tikrą gyvenimo įkvėpimą, mums nereikia įpareigojančių daiktų. Ar tikrai naujas drabužis gali mums suteikti vidinį pasitenkinimą? Save apgaudinėjame slėpdamiesi po padažytų lūpų šypsena ir nauja nuotrauka socialiniame puslapyje, o gal tiesiog nematome pasaulio aplink...
Šypsokis, mažoji mergaite, po savaitės ta pati naujos suknelės palaima lėtai nukris žemyn tavo nuotaikos skalėje, ir suvoksi, kad tau reikia daugiau. Ir štai, maudomės daiktų vandenyne, dedame dešimtis kilogramų į krepšelius, o namuose krapštome galvą ir gūžčiojame pečiais. Gal kitą sezoną apsivilksiu? Gal ši spalva bus išmesta iš plataus spektro visuomenės išrinktų mados atstovų?
Ką reiškia būti kitokiu? Tai yra apynasris mūsų galimybei pasijusti laimingais. Ar tik nereikėtų sekti paskui parduotuvinius maišus ir mados tendencijų žurnalus? Daryti tai, ką paprasčiausiai daro dauguma. Tai bent suteiktų trumpalaikės ramybės prieglobstį apgaubiant mus nuo šaltų rudeninių naktų. Galvok paprasčiau, Ieva.
And I feel I am being eaten...
Vėjas švelniai glosto mano plaukus, o saulė karštai bučiuoja skruostus palikdama neryškias žymes ant veido. Užmerkiu akis ir matau tuštumą, ar tik nepasislėpiau minčių atokaitoje nuo artėjančios audros?
Ir nejučia ištariu priesaiką sau ir pasauliui aplink. Žydėk ir šviesk mano kelią tolyn, suteik džiaugsmo visiems aplink ir leisk dar bent minutę ilgėliau ramiai pasėdėti ant tavo rankų ir pajusti tikrąją gyvenimo vertę. Išlaisvinu save nuo praeities ir atsiduodu tikram gyvenimui.
Basa brendu per rytinę rasą su atšalusios kavos puodeliu ir dainuoju lopšinę tolstantiems sapnams.
Ieva, lyriška.
Comments
Post a Comment